Vairuotojo darbingumas įtakoja automobilių supirkimą Vilniuje

Superkant automobilius Vilniuje ar tai būtų seni ar naujesnio modelio atsižvelgiama į galybę kriterijų: ar ji yra daužta, nes pagrindinė avarijos priežastis yra vairuotojo darbingumas ir jo išsiblaškymas. Taip pat kiti transporto priemonės kriterijai yra ji važiuojanti, kokie pagrindiniai defektai, tai įvertinus pasiūloma atitinkama mašinos rinkos vertė.

Sistemoje automobilis—vairuotojas—kelias vairuotojo gaunama informacija turi būti mažinama, o jos apdorojimo laikas trumpinamas. Vairuotojo pastangos, kurių reikia automobilio prietaisams valdyti, turi būti minimalios, Reikia, kad į vairuotojo regėjimo lauką patenkantys ant kelio esantys objektai būtų, gerai matomi, o savo automobilio detalės (variklio dangtis, stiklo valytuvai, priekinio stiklo statramsčiai ir kt.) kiek galima mažiau blaškytų jo dėmesį. Būtina sumažinti kontrolinių prietaisų, pedalų, svirčių kiekį ir maksimaliai pagerinti matomumą.

Vairuotojo darbingumas labai priklauso nuo automobilių kelių kokybės. Darbingumas bus geras, jeigu gerai planuojami keliai ir vairuotojas yra laiku informuojamas apie eismo saugumą. Pavyzdžiui, kelias gali būti pavojingas toje atkarpoje, kurioje už įkalnės viršūnės prasideda posūkis. Vairuotojo gaunamos informacijos apimtis priklauso nuo automobilių kelių projektavimo ypatumų ir nuo būklės. Pavyzdžiui, kelias; kuriuo galima važiuoti pastoviu 60 km/h greičiu ir greičiau, yra saugesnis negu kelias, kuriame greitis kinta nuo 30 iki 90 km/h. Kuo didesnis leistinas automobilio greitis, tuo, mažiau informacijos suvokiant kelią turi pasiekti vairuotoją. Vairuotojo darbingumas tamsiu paros metu labai priklauso nuo kelio apšvietimo ir posūkio spindulio, nes kuo mažesnis tas spindulys, tuo blogiau apšviečiamas kelias priekyje.

Specialus tyrimas parodė, kad dėl neigiamų fizinių faktorių (triukšmo, vibracijos, atidirbusių dujų) sumažėja vairuotojų darbingumas ir pablogėja jų savijauta automobilyje.

Žmogaus darbo patikimumą geriausiai charakterizuoja jo darbingumas, kurį rodo daugelis faktorių. Darbingumas kinta pagal fiziologinius dėsnius, ir tai lemia darbo sąlygos.

Darbo metu žmogaus darbingumas nepastovus, ir darbo dienos bei savaitės eigoje aiškiai pastebimas jo faziškumas.

Pirmajai fazei būdingas darbingumo didėjimas dar vadinamas įsidirbimo periodu, arba įsitraukimu darbą. Ši fazė trunka 1-1,5 valandos. Žmogaus veiksmų greitis ir tikslumas šioje fazėje nedidelis.

Antrajai fazei būdingas palyginti pastovus darbingumas. Maksimalus rezultatas- pasiekiamas su minimaliais energijos nuostoliais. Ši fazė trunka 2-2,5 val.

Trečiojoje fazėje dėl vis didėjančio nuovargio darbingumas sumažėja. Tuo metu reikia daryti pertrauka,, kad atsistatytų vairuotojo darbingumas.

Darbingumas antroje darbo dienos pusėje kiek mažesnis, tačiau kreivės fazių santykis pasikartoje.

Valios pastangomis arba emociniu pakilimu tam tikrą laiką darbingumą galima padidinti netgi paskutinėje fazėje. Darbingumas gali staigiai sumažėti streso būklėje, jeigu darbas pavojingas arba labai atsakingas.

PNEUMATINĖS PADANGOS ATSIRADIMO ISTORIJA

Ar galės automobilis važiuoti be vairuotojo, ar pakeis žmogų automatas?