Vairuotojo darbingumas įtakoja automobilių supirkimą Vilniuje
Superkant automobilius Vilniuje ar tai būtų seni ar naujesnio modelio
atsižvelgiama į galybę kriterijų: ar ji yra daužta, nes pagrindinė avarijos
priežastis yra vairuotojo darbingumas ir jo išsiblaškymas. Taip pat kiti
transporto priemonės kriterijai yra ji važiuojanti, kokie pagrindiniai
defektai, tai įvertinus pasiūloma atitinkama mašinos rinkos vertė.
Sistemoje automobilis—vairuotojas—kelias vairuotojo gaunama
informacija turi būti mažinama, o jos apdorojimo laikas trumpinamas. Vairuotojo
pastangos, kurių reikia automobilio prietaisams valdyti, turi būti minimalios,
Reikia, kad į vairuotojo regėjimo lauką patenkantys ant kelio esantys objektai
būtų, gerai matomi, o savo automobilio detalės (variklio dangtis, stiklo
valytuvai, priekinio stiklo statramsčiai ir kt.) kiek galima mažiau blaškytų jo
dėmesį. Būtina sumažinti kontrolinių prietaisų, pedalų, svirčių kiekį ir
maksimaliai pagerinti matomumą.
Vairuotojo darbingumas labai priklauso nuo automobilių kelių
kokybės. Darbingumas bus geras, jeigu gerai planuojami keliai ir vairuotojas
yra laiku informuojamas apie eismo saugumą. Pavyzdžiui, kelias gali būti
pavojingas toje atkarpoje, kurioje už įkalnės viršūnės prasideda posūkis.
Vairuotojo gaunamos informacijos apimtis priklauso nuo automobilių kelių
projektavimo ypatumų ir nuo būklės. Pavyzdžiui, kelias; kuriuo galima važiuoti
pastoviu 60 km/h greičiu ir greičiau, yra saugesnis negu kelias, kuriame
greitis kinta nuo 30 iki 90 km/h. Kuo didesnis leistinas automobilio greitis,
tuo, mažiau informacijos suvokiant kelią turi pasiekti vairuotoją. Vairuotojo
darbingumas tamsiu paros metu labai priklauso nuo kelio apšvietimo ir posūkio
spindulio, nes kuo mažesnis tas spindulys, tuo blogiau apšviečiamas kelias
priekyje.
Specialus tyrimas parodė, kad dėl neigiamų fizinių faktorių
(triukšmo, vibracijos, atidirbusių dujų) sumažėja vairuotojų darbingumas ir
pablogėja jų savijauta automobilyje.
Žmogaus darbo patikimumą geriausiai charakterizuoja jo
darbingumas, kurį rodo daugelis faktorių. Darbingumas kinta pagal fiziologinius
dėsnius, ir tai lemia darbo sąlygos.
Darbo metu žmogaus darbingumas nepastovus, ir darbo dienos bei
savaitės eigoje aiškiai pastebimas jo faziškumas.
Pirmajai fazei būdingas darbingumo didėjimas dar vadinamas
įsidirbimo periodu, arba įsitraukimu darbą. Ši fazė trunka 1-1,5 valandos.
Žmogaus veiksmų greitis ir tikslumas šioje fazėje nedidelis.
Antrajai fazei būdingas palyginti pastovus darbingumas.
Maksimalus rezultatas- pasiekiamas su minimaliais energijos nuostoliais. Ši
fazė trunka 2-2,5 val.
Trečiojoje fazėje dėl vis didėjančio nuovargio darbingumas
sumažėja. Tuo metu reikia daryti pertrauka,, kad atsistatytų vairuotojo
darbingumas.
Darbingumas antroje darbo dienos pusėje kiek mažesnis, tačiau
kreivės fazių santykis pasikartoje.
Valios pastangomis arba emociniu pakilimu tam tikrą laiką
darbingumą galima padidinti netgi paskutinėje fazėje. Darbingumas gali staigiai
sumažėti streso būklėje, jeigu darbas pavojingas arba labai atsakingas.
Remtasi idėjomis - VAIRUOTOJAS KAIP PREKYBOS AUTOMOBILIAIS VALDYMO SISTEMOS GRANDIS
Komentarai
Rašyti komentarą